Nesėkmingiausi mobilieji telefonai: kas pakišo koją net pripažintiems gamintojams?

10. Kai pabėgimas iš „Google“ nepasiteisina

„Essential Phone 2“ (2019 m.)

Andy’is Rubin’as, vienas iš „Android“ įkūrėjų, nusprendė palikti technologijų gigantą ir sukurti savo išmanųjį įrenginį „Essential Phone“. Iš pradžių viskas ėjosi sklandžiai: ieškota išskirtinių dizaino sprendimų, mėginta imituoti „Pixel“ įrenginius ir susilaukta didžiulio susidomėjimo. Tik vienas nedidelis „bet“ – pirkėjai įsigijo katę maiše, mat nusipirktieji „Essential Phone“ nuo reklamuojamo išmaniojo skyrėsi kaip diena ir naktis.

„Reputaciją mėginta taisyti antruoju bandymu. Svarstyta, kad „Essential Phone 2“ dirbtinis intelektas net galėtų atsakinėti į elektroninius savininko laiškus. Tam kūrėjai net įsigijo merdėjančią el. pašto kompaniją, tačiau tuo viskas ir baigėsi – telefonas net neišvydo dienos šviesos“, – pasakoja „Bitės Profas“ Martynas Vrubliauskas.

Vienu metu internete sušmėžavo išskirtinio „Essential Phone 2“ įrenginio prototipas, tačiau sukeltas susidomėjimas kaip mat subliuško – po kelių mėnesių kompanija bankrutavo.

9. Praėjusios šlovės spinduliai nešildo

„Motorola Razr 2019“ (2019 m.)

XXI a. pirmajame dešimtmetyje „Motorola Razr“ buvo svajonių telefonas. Priežasčių tam – ne viena: jis buvo itin patogus, sulankstomas, kompaktiškas, plonas telefonas, siūlęs tuo metu pažangiausius technologinius ir programinius sprendimus.

„Šio įrenginio atminimą sugadino pati „Motorola“, nusprendusi dar pasišildyti prabėgusių metų šlovės spinduliuose ir pristatydama „Razr 2019“. Pasitelkusi sulankstomo lietimui jautraus ekrano technologiją, kompanija sukūrė atlenkiamą išmanųjį, dėl kurio nenutyla klientų skundai – pusantro tūkstančio eurų kainuojanti „pudrinė“ nepateisina šiuolaikiniams telefonams keliamų lūkesčių“, – tvirtina „Bitės Profas“.

Nors „Razr 2019“ vartotojams leido išbandyti perspektyvią lankstomo ekrano technologiją, kiti technologiniai įrenginio sprendimai lygiavosi geriausiu atveju į rinkos vidutiniokus. Už pažangaus flagmano kainą pirkėjų laukė greitai išsikraunanti baterija, vidutiniškas procesoriaus greitis ir silpna kamera. Todėl ne vienam kilo pagrįstas klausimas, ar vien unikalus dizainas išties pagrindžia gamintojo prašomą kainą.

8. Forma prieš funkciją?

„Nokia 7380“ (2005 m.)

Prieš prasidedant išmaniųjų telefonų erai, mobiliųjų telefonų rinkoje be konkurencijos karaliavo „Nokia“. Toks statusas jai laisvai eksperimentuoti, todėl vartotojai sulaukdavo pačių netikėčiausių formų telefonų. Vienas jų – „Nokia 7380“.

 

„Tikslinė šio įrenginio auditorija – moterys, į kurių rankines ir delninukes sunkiai tilpdavo įprasto dydžio mobilieji. „Nokia“ pasiūlė lūpdažio dydžio itin stilingą telefoną, kuris… neturėjo mygtukų, o numeriai buvo renkami sukant tam skirtą ratuką – it senoviškame laidiniame telefone. Prietaisas buvo brangus, o tarnaudavo dažniausiai tik kaip pranešimų gaviklis – juo buvo skaitomos žinutės ir atsiliepiama į skambučius“, – prisimena Martynas.

7. Nepasiteisinusi kišeninė konsolė

„Sony Ericsson Xperia Play“ (2011 m.)

Ne paslaptis, kad išmanieji telefonai dažnai naudojami žaisti mobiliuosius žaidimus, tačiau tai nereiškia, kad į kišenėje telpantį įrenginį būtina sutalpinti visas žaidimo konsolės funkcijas. O tokia pagunda tikrai kyla, jei tau priklauso ir „Xperia“ telefonų, ir „Playstation“ žaidimų konsolių prekės ženklai.

„Japonų gamintojas „Sony“ siekė, kad „Xperia Play“ patrauktų „Playstation“ fanų dėmesį, todėl įrenginys turėjo išstumiamą pultelį, pritaikytą patogiam žaidimų valdymui. Telefone buvo įdiegta „Playstation“ žaidimų parduotuvė, tačiau joje laukė mažai žaidimų, kurie nebuvo itin populiarūs – o nesant paklausos, neatsirado ir platesnė pasiūla. Todėl susidomėjimas telefonu buvo menkas ir nepateisino investicijų“, – sako Martynas.

6. Tapatybės krizė

„Motorola Aura R1“ (2008 m.)

Kaip ir su formomis eksperimentavusi „Nokia“, „Motorola“ taip pat nusvilo pirštus. Kurdama „Aura R1“, kompanija tikėjosi vartotojui pasiūlyti itin stilingą, prabangų laikrodį primenantį telefoną. Ir jai pavyko, tiesa, – prabangi buvo ir 2008 m. pristatyto telefono kaina, siekusi 1420 Eur.

„Šis įrenginys atrodė tikrai išskirtinai – „Motorola“ buvo pagaminta iš tvirto, blizgaus metalo, ekranas aktyvuodavosi pasukus telefoną, o pro stiklą korpuse matydavosi besisukantys krumpliaračiai. Tai buvo pirmasis telefonas su apskritu ekranu, tačiau jo vartotojo sąsaja nebuvo tokia žavinga kaip korpusas, o nuotraukos buvo atvaizduojamos kvadratu, neišnaudojant viso ekrano ploto. Neilgai trukus, jis buvo pakrikštytas turčių žaisliuku“, – „Motorola“ eksperimentą pristato Martynas.

5. Kai telefonas tampa parduotuvės vitrina...

„Amazon Fire Phone“ ( 2014 m.)

Pamoką nelįsti į svetimą daržą gavo ir „Amazon“. Kai 2014 m. išmaniųjų rinka ėmė augti it ant mielių, savo trigrašį įkišti bandė ir Jeff’o Bezos’o kompanija, pasiūlydama rinkai „Amazon Fire Phone“.

„Priekinėje šio telefono korpuso dalyje buvo įrengtos keturios kameros, kurios stebėdavo vartotojo judesius ir kurdavo erdvinį ekrano įspūdį. Taip pat ekspertai gyrė „Firefly“ programėlę, kuri, atpažinusi objektus, garsus ir tekstą, nukreipdavo vartotojus į „Amazon“ interneto parduotuvę“, – pasakoja „Bitės Profas“.

Vis dėlto telefonas buvo peikiamas dėl nepatogios „Fire OS“ operacinės sistemos, dizaino ir prieinamumo tik vieno mobiliojo ryšio tiekėjo klientams Amerikoje. Vis tik tikėtina, kad labiausiai vartotojus atbaidė „Amazon“ bandymas paversti telefoną pardavimų platforma.

4. Per medžius nematė miško

„Red Hydrogen One“ ( 2018 m.)

„Red Digital Cinema“ rinkoje garsėja kaip vienas geriausių vaizdo kamerų gamintojų, todėl savo patirtį kompanija nusprendė perkelti ir į išmaniųjų rinką. Juk, galiausiai, išmanieji telefonai šiandien vis dažniau atstoja ir fotoaparatus. Tačiau susikoncentravę į savo stiprybes ir kurdami „Red Hydrogen One“, kamerų gamintojai pamiršo, dėl ko žmonės naudoja telefonus.

„Telefonui buvo keliamas konkretus tikslas – įveikti visus konkurentus ir tapti geriausiai filmuojančiu įrenginiu. Tam bandyta pasitelkti keičiamus kameros modulius, kuriems tobulėjant, nereikėtų keisti viso telefono. Tačiau dėl šių tikslų nukentėjo jo kompaktiškumas – išmanusis buvo sunkus ir ne itin patogus naudotis“, – įrenginio istoriją pasakoja Martynas.

Telefono pristatymas buvo atidėtas dusyk, o kai galiausiai įrenginys pasirodė rinkoje, daugeliui jo kaina pasirodė neįkandama. Skiriamuoju bruožu turėję būti kameros moduliai apskritai neišvydo dienos šviesos.

3. Programinė įranga pasiliko XX a.

„Blackberry Storm“ (2008 m.)

Nusikelkime į dabartinių išmaniųjų eros priešaušrį – kai Steve’as Jobs’as pristatinėjo pirmosios kartos „iPhone“, nesnaudė ir „Blackberry“ inžinieriai. Jie pristatė „Storm“ modelį, kuris galėjo tapti rimtu „Apple“ konkurentu – abu telefonai turėjo didelį, lietimui jautrų ekraną.

„Nors išvaizda ir dydžiu buvo panašus į „iPhone“, pastarasis pasiūlė ir revoliuciją sukėlusią programinę įrangą, o „Blackberry“ liko prie senos operacinės sistemos. Be to, telefonas nebuvo subalansuotas naudoti liečiant ekraną ir daugelis funkcijų turėjo būti valdomos „Blackberry“ vizitine kortele tapusia „QWERTY“ klaviatūra... kurios šis įrenginys neturėjo. Dar daugiau keblumų kėlė žinučių rašymas – skirtingai nei „Apple“ konkurentas, jo ekranas nepalaikė kelių lietimų (angl. „multitouch“) technologijos. Galiausiai, tai lėmė ne tik skaudų pralaimėjimą, bet ir „Blackberry“ pasitraukimą iš rinkos“, – svarsto „Bitės Profas“.

2. Žaidimų telefonas, primenantis meksikietišką taką

„Nokia N-Gage“ (2003 m.)

Sujungti mobiliųjų telefonų ir žaidimų konsolių pasaulius dar iki „Sony“ bandė ir kiti gamintojai. Žinoma, žymiausias eksperimentas priklauso „Nokia“, kuri bandė suvilioti didžiausio konkurento „Nintendo Game Boy“ savininkus, o kartu pasiūlyti ir mobilaus bendravimo galimybes. Visa tai įkūnijo „Nokia N-Gage“.

„Tai dar viena „Nokia“ nesėkmės istorija, mat nepaisant įspūdingos išvaizdos ir galimybių, buvo išleisti vos 6 „N-Gage“ skirti žaidimai, kurie sukėlė tik „Nintendo“ juoką. Neapgalvotas buvo ir šio įrenginio dizainas, mat garsiakalbis ir mikrofonas buvo viršutinėje įrenginio dalyje. Pokalbio metu atrodydavo, kad kalbama naudojantis didžiuliu taku („taco“)“, – ironizuoja Martynas.

1. Telefoną pavertė akumuliatoriumi

„Energizer Power Max P18K Pop“ ( 2019 m.)

Greitai išsenkančios išmaniųjų telefonų baterijos visada buvo kliūtis neribotai naudotis šiais technologiniais stebuklais, todėl „Energizer Power Max P18K Pop“ sugalvojo išganingą sprendimą – sujungė telefoną ir išorinę bateriją. Tačiau jei tik baterijos talpa būtų svarbiausias bet kurio telefono kriterijus, talpius akumuliatorius pasiūlytų kiekvienas gamintojas, bet daugelį sustabdo neproporcingi tokio įrenginio gabaritai.

„Kaip „Red Digital Camera“ visą dėmesį sutelkė į kamerą, taip baterijų gamintojas „Energizer“ į išmaniųjų rinką žengė atsispirdamas nuo baterijos. Jiems pavyko sukurti ištvermingą telefoną, tačiau jo korpusas buvo keturis kartus storesnis už įprastus išmaniuosius. Net sutalpinus tokį milžiną į kelnių kišenę, reikėtų susiveržti diržą, kad dėl jo svorio šios nenusmuktų. Tad nors telefono akumuliatoriaus talpa ir siekia 18 tūkst. mAh, galimybės patogiai juo naudotis itin ribotos“, – aiškina Martynas.

Tai iš tiesų galima laikyti bene didžiausia nesėkme mobiliųjų telefonų istorijoje. Buvo parduota vos 16 vnt. „Energizer 18K“, bet ir tai turėtų džiuginti gamintojus. Mat jau nuo pat pradžių buvo manoma, kad tokie užmojai – tik nepavykęs pokštas, o ne rimti ketinimai.

Anot Martyno, visos šios pamokos rodo, kad bet kuris mobilusis įrenginys vertinamas dėl savo universalumo. Todėl norint užkariauti rinką, būtina susitelkti ne į konkretų sprendimą – dizainą, kamerą ar bateriją, – bet užtikrinti nuoseklią technologinę pažangą, kai sprendimai neužgožia vienas kito. Juk norime, kad gerą kamerą ar talpų akumuliatorių pasiūlytų ne griozdiškas, bet kišenėje telpantis ir sklandžiai kasdienes funkcijas atliekantis įrenginys.