Kokius asmens duomenis galima atskleisti socialiniuose tinkluose ir kokią informaciją derėtų pasilaikyti sau?

Andrius 22 Gegužės, 2024

Ne vienas iš mūsų yra įpratę socialiniuose tinkluose dalintis svarbiomis akimirkomis. Vis dėlto kartais viešas informacijos pateikimas vartotojui gali kelti pavojų. „Bitės Profas“ Andrius pasakoja, kodėl turėtumėte gerai pagalvoti prieš dalindamiesi akimirkomis ar kitais asmeniniais duomenimis socialiniuose tinkluose.

Taip lengviau: greitasis skaitymas

Piktavaliai gali pasinaudoti socialiniame tinkle vartotojo viešai paskelbtu telefono numeriu ir el. pašto adresu – jam siųsti „phishing“ tipo SMS žinutes ir el. laiškus, siekdami išvilioti jautresnę informaciją.
Viešai pasidalinę atostogų nuotraukomis galite atskleisti, kad jūsų nėra namuose, tad į juos gali bandyti įsilaužti vagys.
Be to, piktavaliai, sužinoję, kad šiuo metu esate lengviau pažeidžiami, gali imtis veiksmų, tad rekomenduojama viešai nesidalinti asmeninėmis problemomis.
Prieš vesdami savo jautrią informaciją, pavyzdžiui, paskyros slaptažodį, interneto svetainėje, įsitikinkite, ar ji yra saugi – oficiali.

„Greičiausiai sutiksite, kad socialiniai tinklai turi daug privalumų. Pavyzdžiui, juos naudodami mes galime lengvai susisiekti su pažįstamais, rasti bendraminčių ar sužinoti naujienas. Vis dėlto šioje erdvėje slypi pavojų, apie kuriuos dažnai net nesusimąstome. Tam, kad tiek jūs, tiek jūsų artimieji būtų saugesni, susipažinkite su rizikingomis situacijomis ir vadovaukitės patarimais, kaip jų galima išvengti“, – sako „Bitės Profas“ Andrius Archangelskis.

Kodėl savo kontaktinių duomenų nederėtų skelbti viešai?

Daugelis žino, kad internete nereikėtų viešai dalintis jautria informacija, pavyzdžiui, savo banko kortelės duomenimis. Juk tai padarius galima stipriai nukentėti finansiškai. Vis dėlto viešai pasidalinę savo telefono numeriu ar elektroninio pašto adresu, jūs taip pat galite sulaukti neigiamų pasekmių.

„Turbūt ne kartą soc. tinkle „Facebook“ atidarę savo paskyros skiltį „Apie“ radote daug asmeninės informacijos, įskaitant telefono numerį, elektroninio pašto adresą, o gal net ir gyvenamosios vietos adresą. Sukčiai viešai skelbiamus duomenis gali naudoti piktiems kėslams. Tiksliau tariant, jie gali siųsti „phishing“ tipo el. laiškus ir SMS žinutes, kad išviliotų jautresnę jūsų informaciją, pavyzdžiui, banko kortelės duomenis“, – sako „Bitės Profas“.

Tiesa, pasidalinę savo gyvenamosios vietos adresu galite susidurti ne tik su kibernetiniu pavojumi. Socialiniuose tinkluose išvydęs jūsų nuotrauką ilgapirštis gali susidomėti joje užfiksuotais turtais. Žinodamas, kur jis yra, vagis gali imtis realių veiksmų, kad šiuos turtus pasisavintų.

Kodėl nesaugu dalintis asmeninėmis akimirkomis soc. tinkluose?

Atrodo, kad pasidalinimas kelionių nuotykiais soc. tinkluose, pavyzdžiui, „Facebook“ ar „Instagram“, nekelia jokių grėsmių. Iš tiesų jų yra.

„Piktavaliai, pamatę fotografiją, kurioje laiką leidžiate užsienyje, gali spėti, kad jūsų namuose nieko nėra. Dėl to rekomenduoju šiomis akimirkomis nesidalinti visai arba dalintis tik su pačiais artimiausiais žmonėmis, o ne viešai. Jei vis tiek norite, kad apie jūsų atostogas sužinotų kuo daugiau žmonių, šiomis akimirkomis galite dalintis viešai, tačiau tai darykite jau grįžę namo“, – sako A. Archangelskis.

Įsivaizduokite, kad susipykote su savo šeimos nariais ir savo „Facebook“ paskyroje viešai paskelbėte įrašą, kuriame piktinatės susiklosčiusia situacija. Tokiu jautriu momentu gali bandyti pasinaudoti piktavaliai.

Taip pat jums gali būti naudinga:

Kodėl pavojinga dalintis paskyros prieigos informacija?

Nesidalinkite savo paskyrų slaptažodžiais ir kita jautria informacija, kuria kas nors galėtų piktnaudžiauti. Tiesa, sukčiams sužinojus slaptažodį, išsiaiškinti vartotojo vardą ir el. pašto adresą yra vieni juokai. Po to galima susidurti su sniego gniūžtės efektu – nulaužus vieną paskyrą, į kitas įsilaužti tampa lengviau.

„Socialinių tinklų vartotojai paskyras dažnai susieja su savo el. paštais. Jei piktavalis gali prisijungti prie jūsų el. pašto, tada jis gali pakeisti ir kitų jūsų paskyrų slaptažodžius. Viskas, ką sukčiui reikia padaryti – kokioje nors interneto svetainėje spausti „Pamiršau slaptažodį“, įvesti jūsų el. pašto adresą ir gavus slaptažodžio atkūrimo nuorodą, ja pasinaudoti. Beje, soc. tinkluose rekomenduoju naudoti dviejų žingsnių autentifikavimą, kuris padės užtikrinti paskyros saugumą“, – sako A. Archangelskis.

Prisiminkite, kad niekas neprašo atskleisti paskyros slaptažodžio nei skambučio metu, nei žinute, nei el. laišku. Jei susidūrėte su prašymu tai padaryti, žinokite, kad jus bando apgauti, tad jokiu būdu nesidalinkite savo asmenine informacija.

„Dar vienas pavojus – slaptažodžio įvedimas piktadarių interneto svetainėse. Dažniausiai jos yra „phising“ tipo. Tai reiškia, kad šios interneto svetainės yra itin panašios į kitas. Pavyzdžiui, vietoje „facebook.com“ gali būti „facebool-l.com“. Nors pastaroji interneto svetainė gali atrodyti lygiai taip pat kaip „facebook.com“, tačiau būkite budrūs. Prieš vesdami jautrią informaciją įsitikinkite, kad esate oficialioje interneto svetainėje, nes kitu atveju sukčiai gali sužinoti jūsų paskyros slaptažodį“, – sako „Bitės Profas“.

Susiję straipsniai

Šį straipsnį parengė išmaniųjų paslaugų ir įrenginių ekspertai – BITĖS Profai. Jie kasdien rūpinasi, kad BITĖS Profų namuose internete, tinklalapyje bitesprofai.lt, sužinotumėte visas svarbiausias technologijų naujienas ir patarimus. Norite su BITĖS Profais pasitarti gyvai? Užsukite į jums artimiausią BITĖS saloną, susisiekite telefonu 1501 arba internetu. Nemokamai padedame visų operatorių klientams.

Dalintis: