Kas yra RAM?
Martynas 24 Sausio, 2023Taip lengviau: greitasis skaitymas
- Operatyviąją atmintį (RAM) turi kiekvienas kompiuterinis įrenginys – kompiuteris, planšetė ar išmanusis telefonas.
- RAM – kompiuterinio įrenginio trumpalaikė atmintis, kurioje saugomi duomenys.
- Nuo RAM talpos priklauso įrenginio greitis ir kiek užduočių vienu metu jis gali atlikti.
- Operatyviosios atminties talpą reikėtų rinktis pagal tai, kokiems darbams atlikti naudojate įrenginį.
„RAM – kompiuterinio įrenginio (kompiuterio, planšetės, telefono) trumpalaikė atmintis, kurioje saugomi procesoriaus (CPU) naudojami duomenys. RAM atmintį įrenginys gali pasiekti daug greičiau nei duomenis, esančius kietajame diske (HDD, SSD), todėl ši trumpalaikė atmintis ir jos talpa yra labai svarbi įrenginio bendram sistemos darbui ir našumui“, – aiškina „Bitės Profas“ Martynas Vrubliauskas.
Kokia yra RAM paskirtis?
RAM turi kiekvienas kompiuterinis įrenginys – asmeninis, nešiojamas kompiuteris su skirtingomis operacinėmis sistemomis („Windows“, „MacOS“, „Linux“), planšetinis kompiuteris ar išmanusis telefonas („Android“ ir „iOS“), net loT įrenginys (išmanusis laikrodis ar televizorius).
RAM galima apibūdinti kaip laikiną atmintį, kuri, perkrovus įrenginį, yra ištrinama. Pagrindinė operatyviosios atminties paskirtis – užtikrinti ypač greitą prieigą prie joje esančių duomenų.
„Įsivaizduokite, kad dirbate prie rašomojo stalo, ant kurio laikote viską, ką dažniausiai naudojate. Tokie daiktai dažniausiai yra ranka pasiekiamoje vietoje, kad kaskart prireikus nereikėtų gaišti laiko ieškant stalčiuose ar spintelėse. Priešingai organizuojate daiktus, kuriuos naudojate rečiau. Įrenginyje esančią RAM galima prilyginti rašomojo stalo darbastaliui, ant kurio laikote viską, kas naudojama dažniau. Duomenys, kurie naudojami mažiau arba norima juos išsaugoti vėlesniam laikui, saugome „stalčiuose“ – kietajame ar kitame diske, esančiuose įrenginyje“, – aiškina M. Vrubliauskas.
„Bitės Profas“ atkreipia dėmesį, kad operatyvioji atmintis skiriasi nuo saugyklos – jei išjungiate įrenginį, RAM esanti informacija dingsta, tačiau ilgalaikėje saugykloje (SSD arba HDD) duomenys išlieka išsaugoti.
Kaip veikia RAM?
Operatyvioji atmintis informaciją gali apdoroti nuo 10 iki 100 kartų greičiau nei kietajame diske esančius duomenis. Todėl RAM naudojama visoms užduotims, kurioms reikia greitos prieigos prie saugykloje saugomų duomenų.
Kuo didesnė operatyviosios atminties talpa, tuo daugiau įvairių užduočių vienu metu gali atlikti kompiuteris, telefonas ar planšetė. Nuo RAM talpos priklauso ir kokiu greičiu veiks kompiuteris – didesnę operatyviąją atmintį turintys įrenginiai užduotis atlieka kur kas greičiau.
Pasak „Bitės Profo“, kompiuteris ar telefonas, atlikdamas konkrečią užklausą, duomenis iš kietojo disko perkelia į operatyviąją atminti ir juos apdoroja procesorius. Kai užduotis būna atlikta, įrenginys duomenis vėl perkelia atgal į ilgalaikę saugyklą.
„Kai pirmą kartą įjungiate kompiuterį ir paleidžiate kokią nors programą, pavyzdžiui, „Spotify“, galima pastebėti, kad įrenginys užtrunka, kol įjungia programą. Tačiau, jei aplikaciją uždarote ir vėl paleidžiate, ji atsidaro daug greičiau, nei jungiant ją pirmą kartą. Taip vyksta todėl, kad duomenys, kurie reikalingi programos paleidimui, tuo metu saugomi gerokai greitesnėje operatyvioje atmintyje, o ne kietajame diske“, – pasakoja išmaniųjų įrenginių ekspertas.
Kaip pasirinkti RAM talpą?
Pasak M. Vrubliausko, kiekviena atidaryta programa ar naršyklės skirtukas naudoja operatyviąją atmintį. Kai RAM talpa užsipildo, įrenginys pradeda perkelti informaciją į kietąjį diską pirmyn ir atgal, kad atlaisvintų RAM, todėl kompiuteris ar telefonas sulėtėja.
„Jums reikalinga RAM talpa priklauso nuo to, kokias programas ir programėles naudojate ir kiek jų vienu metu esate atsidarę. Žinoma, visada norime, kad įrenginys į komandas reaguotų akimirksniu, todėl, jei pastebite lėtą veikimą, rekomenduoju patikrinti savo išnaudojamą RAM kiekį“, – aiškina išmaniųjų įrenginių ekspertas.
Anot „Bitės Profo“, 8 GB RAM talpą turintis įrenginys galės atlikti daug užduočių arba leis be trukdžių žaisti mažiau grafiškai sudėtingus žaidimus. Tokia talpa optimalus pasirinkimas ir tiems, kurie ieško įrenginio skirto darbui.
„Jei įrenginys turi 16 ar daugiau GB RAM talpą, jis galės vienu metu atlikti daugiau sudėtingesnių užduočių, tačiau jo veikla nesulėtės. 16 GB RAM talpos kompiuterį reikėtų rinktis tiems, kurie redaguoja daug vaizdo įrašų, programuoja ar vienu metu turi atlikti kelias intensyvias užduotis. Tiems, kuriems reikia ypač greito įrenginio be sulėtėjimų, reikėtų atkreipti dėmesį, kad jis turėtų daugiau nei 16 GB RAM talpą“, – pasakoja M. Vrubliauskas.
Ar galiu padidinti savo telefono ar kompiuterio RAM?
Išmaniuosiuose telefonuose ar planšetiniuose kompiuteriuose nėra galimybės padidinti RAM talpą, todėl svarbu operatyviosios atminties dydį pasirinkti dar prieš perkant naują įrenginį.
Priešingai nei telefonuose ir planšetėse, kompiuteriuose RAM talpa gali būti nesudėtingai praplėsta – tereikia pakeisti vieną ar kelias mažesnės talpos RAM mikroschemas į turinčias didesnę talpą.
„Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad operatyvioji atmintis gali būti įvairių tipų ir dažnių. Paprastai informaciją apie palaikomą RAM tipą ir maksimalią talpą galimą rasti kompiuterio specifikacijose arba, jei žinote pagrindinės plokštės ir procesoriaus modelį, gamintojo interneto puslapyje“, – akcentuoja išmaniųjų įrenginių ekspertas.
Kokių tipų gali būti RAM?
Operatyvioji atmintis gali būti kelių skirtingų tipų, kurie keitėsi bėgant laikui. XX a. 9-ajame dešimtmetyje pagrindiniai operatyviosios atminties tipai buvo SRAM (statinė operatyvioji atmintis), DRAM (dinaminė operatyvioji atmintis) ir SDRAM (sinchroninė dinaminė operatyvioji atmintis).
„Šiuolaikiniame pasaulyje labiausiai paplitęs RAM tipas yra DDR-SDRAM. Egzistuoja įvairios jos atmainos, įskaitant DDR2, DDR3, DDR4 ir net DDR5“, – pasakoja M. Vrubliauskas.
Kas yra RAM DDR3, DDR4, DDR5 ir GDDR?
DDR – dvigubos duomenų perdavimo spartos funkcija, kuri leidžia vienu metu perduoti kelis failus. Anot „Bitės Profo“, naujausios DDR5-RAM versijos duomenų perdavimo sparta siekia daugiau nei 6 GB/s, tačiau ši versija dėl didelės kainos nėra stipriai paplitusi ir yra naudojama rečiau.
„Dažniausiai kompiuteriuose naudojama RAM vis dar yra DDR4 atmintis, kuri taip pat būna įvairių tipų ir greičių. Paprastai šios atmintinės veikia 2400 MHz arba dar didesne sparta. Tiems, kurie žaidžia žaidimus arba dirba su 3D grafinėmis ir vaizdo montavimo programomis, rekomenduojama įsigyti aukštesnio taktinio dažnio RAM – nuo 2666 MHz iki 3200 MHZ“, – aiškina M. Vrubliauskas.
Pasak „Bitės Profo“, egzistuoja ir vaizdo atsitiktinės prieigos atmintis (VRAM), kuri naudojama vaizdo plokštėse (GPU) apdoroti grafiniams duomenims žaidžiant žaidimus, redaguojant nuotraukas ar atliekant kitą veiklą, kuri turi aukštą grafinę raišką.
„Tokio tipo operatyvioji atmintis yra dar spartesnė už įprastą ir dažniausiai būna GDDR (Graphics Double Data Rate) rūšies, kuri yra optimizuota grafikos atvaizdavimui. Pačios naujausios kartos (GDDR6) duomenų perdavimo sparta gali siekti 16 GB/s“, – pasakoja M. Vrubliauskas.
Šį straipsnį parengė išmaniųjų paslaugų ir įrenginių ekspertai – BITĖS Profai. Jie kasdien rūpinasi, kad BITĖS Profų namuose internete, tinklalapyje bitesprofai.lt, sužinotumėte visas svarbiausias technologijų naujienas ir patarimus. Norite su BITĖS Profais pasitarti gyvai? Užsukite į jums artimiausią BITĖS saloną, susisiekite telefonu 1501 arba internetu. Nemokamai padedame visų operatorių klientams.
