„Spotify“ sėkmės istorija: kaip nemokama muzika atnešė milijardus eurų?

2006 m. Švedijoje buvo sukurta „Spotify“ – muzikos klausymosi internetu platforma. Jos įkūrėjams – švedų verslininkams Daniel Ek ir Martin Lorentzon – tokios technologijos idėja gimė vieno jų namuose ieškant naujų verslo galimybių. Verslininkus suerzino tai, kad nors namų kino sistema, iš kurios jie leido foninę muziką, ir galėjo būti pavadinta modernia, ji buvo visiškai nepatogi.

„Tuo metu, kai buvo įkurta „Spotify“, muzikos industrija ir visas pasaulis, atrodė visiškai kitaip. Internetas muzikai rasti jau buvo aktyviai naudojamas, tačiau tam skirtus piratinius muzikos atsisiuntimo puslapius jau buvo pradėję uždaryti teisininkai, o internetinės radijo stotys dar tik pradėjo savo veiklą. Tokiu metu Daniel Ek bei Martin Lorentzon ir sugalvojo sukurti „Spotify“ – platformą, kurioje muziką rasti ir jos klausytis turėjo būti lengva, greita, patogu, o svarbiausia – legalu ir pigu“, – pasakoja M. Vrubliauskas.

Tuo pat metu pasaulyje veikė itin populiari muzikos failų dalinimosi platforma „Napster“, tačiau ji buvo pripažinta piratine ir sulaukė sankcijų, trukdžiusių vystyti patogią platformą. Sėkmės jau buvo sulauksi ir „iTunes“ muzikos parduotuvė, tačiau vartotojų teigimu kiekviena daina ten kainuodavo pernelyg brangiai, o nemokamai buvo galima paklausyti tik trumpų dainų atkarpų. Tokioje rinkoje svarbiausius vartotojų poreikius – muzikos klausytis greitai, patogiai ir nemokamai – patenkinusi „Spotify“ iš karto sulaukė sėkmės.

„Praėjus keturiems mėnesiams po idėjos gimimo, jau buvo sukurtas „Spotify“ prototipas, o praėjus metams – ir vartotojams prieinama programos beta versija. Ji iš karto patraukė muzikos industrijos dėmesį ir tolimesniems darbams kompanija pritraukė 70 milijonų eurų investicijų Praėjus 5 metams po technologijos sukūrimo, „Spotify“ platformoje vartotojai jau galėjo rasti 10 milijonų dainų, o kompanijos vertė šoktelėjo iki 85 milijonų eurų. Sulaukusi tokios įspūdingos sėkmės Europoje, „Spotify“ nusprendė plėstis į Jungtines Amerikos Valstijas, kur pradėjo savo kelią į pasaulinės rinkos užkariavimą“, – pasakoja M. Vrubliauskas.

Kuo ši platforma nustebino pasaulį?

„Spotify“ nuo konkurentų ar panašių platformų skyrėsi ne tik tuo, kad iš tiesų tenkino svarbiausius muzikos klausytojų poreikius, tačiau ir tuo, kad naudojo patogius verslo bei technologinius sprendimus.

„Internete egzistuoja platformų veiklos modelis, pavadinimu „freemium“. Pavadinimas sudarytas iš dviejų angliškų žodžių „free“ (liet. nemokama) ir „premium“ (liet. mokama), tad ir reiškia nemokamo bei mokamo turinio derinį vienoje platformoje. „Freemium“ leidžia vartotojams naudotis platforma nemokamai, tačiau suteikia galimybių įsigyti papildomų paslaugų. Tokiu principu „Spotify“ veikia dar ir dabar – vartotojai čia nemokamai gali klausytis milijonų dainų, tačiau norėdami aktyvuoti kai kuriuos programos funkcionalumus – dainų „prasukimo“, jų grojimo eilės pasirinkimo ir kt. – turi įsigyti mokamą programos versiją“, – aiškina „Bitės Profas“.

Dabar toks modelis mums visiškai natūralus, tačiau „Spotify“ veiklos pradžioje buvo mažiau įprastas. „iTunes“ platformoje už kiekvieną dainą reikėdavo mokėti, o nemokamai buvo galima perklausyti tik dalį dainos. Kita galimybė – nelegaliai siųstis kitų vartotojų pasidalintus kūrinius iš „Napster“ ar panašių platformų, tačiau tokiu atveju įrenginiai galėdavo būti užkrėsti virusais, o pats principas laikytas nelegaliu.

„Be patogios kainodaros „Spotify“ turėjo ir tuo metu neįtikėtiną technologijų derinį – tūkstančių dainų buvo galima patogiai, nemokamai ir legaliai klausytis internetu, kada tik panorėjus. Kompanijos įkūrėjai prisimena istoriją, kai ieškodami investuotojų, programos prototipą parodė didžiausioms Amerikos muzikos įrašų kompanijoms, kurių atsakymas buvo vienas – šis sprendimas skamba per gerai, kad būtų tiesa. Turbūt taip jautėsi ir programos vartotojai Europoje, pirmą kartą istorijoje milijonus dainų galėdami pasiekti akimirksniu, iš bet kurios pasaulio vietos“, – pasakoja „Bitės Profas“.

Kas „Spotify“ laukia toliau?

Dabar programos technologinės galimybės dar labiau išsiplėtė – šių metų liepos mėnesį „Spotify“ paskelbė, kad savo platformoje išbandys ir vaizdo turinio galimybes. Tai reiškia, kad vartotojai nuo šiol čia galės rasti ne tik muzikos kūrinius ir mėgstamas tinklalaides, tačiau ir turės galimybę pastarųjų klausytis su vaizdu – taip, kaip dabar tai gali daryti platformoje „YouTube“.

„Tai didelis kompanijos žingsnis, kuris dar kartą parodo jos kūrėjų inovatyvumą ir gebėjimą suprasti rinkos poreikius. Tinklalaidės dabar ypač populiarios visame pasaulyje, tad leisti jų klausytis dar patogiau ir, kaip sako „Spotify“ atstovai, per vaizdą megzti dar artimesnį ryšį su kūrėjais, yra svarbus žingsnis tolimesniam kompanijos augimui“, – pasakoja Martynas Vrubliauskas.

Paskelbusi šią didelę naujieną, kompanija netrukus paskelbė ir dar vieną – pranešė pasirašiusi 85 milijonų Jeurų vertės susitarimą su ypač populiariu tinklalaidžių kūrėju Joe Rogan, kuris dabar veikia „YouTube“ platformoje. Ši sutartis ne tik sudrebino visą internetą bei žinią apie pokyčius „Spotify“ paskleidė dar plačiau, bet ir atskleidė „Spotify“ ambicijų mastą.

„Joe Rogan „YouTube“ turi ne vieną paskyrą, tačiau pagrindinę – „PowerfulJRE“ – seka daugiau nei 9 milijonai žmonių, o kūrėjo podkastuose lankosi garsiausi pasaulio žmonės, tarp kurių ir verslininkas bei inovatorius Elonas Muskas, atlikėjas Post Malone, boksininkas Mike Tyson ar JAV kandidatas į prezidentus Bernie Sanders. Be to, Joe Rogan yra ir JAV įžymybė – TV laidų vedėjas ir komikas. Į savo platformą persivilioti tokio masto žvaigždę yra labai rimtas pareiškimas, rodantis, kad į platformos plėtrą ir naujų funkcionalumų pristatymą kompanija pasiruošusi smarkiai investuoti“, – pasakoja M. Vrubliauskas.