Unikalus tyrimas: lietuviai masiškai nepasitiki socialiniais tinklais, tačiau negalėtų be jų gyventi

Karolis 15 Birželio, 2022

Daugiau kaip pusė lietuvių naujienas sužino soc. tinkluose, bet jais pasitiki vos 9 proc. Nors net 76 proc. mano, kad nuomonės formuotojų įrašuose vyrauja per daug reklamos, daugiau kaip pusė lietuvių yra bent kartą pirkę soc. tinkluose reklamuojamą prekę, atskleidžia unikalus tyrimas apie lietuvių soc. tinklų vartojimo įpročius.

Taip lengviau: greitasis skaitymas

Daugiau nei pusė lietuvių svarbiausias dienos naujienas sužino soc. tinkluose, bet jais pasitiki vos 9 proc.
Daugiau kaip 1 mln. vartotojų Lietuvoje turi tik 3 tinklai – „Facebook“, „Messenger“ ir „Youtube“
Populiariausi soc. tinklų penketukas – „Facebook“, „Youtube“, „Instagram“, „Whatsapp“ ir „Tik Tok“
Net 62 proc. mano, kad dalintis informacija soc. tinkluose nesaugu, tačiau nepaisant to net 78 proc. žmonių bent kartą dalinosi turiniu
Net 76 proc. lietuvių mano, kad nuomonės formuotojų turinyje per daug reklamos, tačiau daugiau kaip pusė yra bent kartą pirkę soc. tinkluose reklamuojamą prekę

„Nors populiariausiu soc. tinklu „Facebook“ naudojasi beveik pusė Lietuvos gyventojų, išsamių duomenų apie lietuvių elgesį, įpročius iki šiol buvo labai mažai. Iki šiandien nežinojome ir to, kiek lietuvių naudojasi konkrečiu socialiniu tinklu ir ką jame veikia. Siekdami sužinoti ir nusprendėme atlikti unikalų tyrimą, labiau pasigilinti į lietuvių elgseną soc. tinkluose,“ – pranešime žiniasklaidai pasakoja Karolis Špiliauskas, „Bitės Profas“.

Unikalaus tyrimo duomenis ir įžvalgas rasite čia.

3 tinklai „milijonieriai“ – „Facebook“, „Messenger“ ir „Youtube“

Daugiau kaip 1 mln. vartotojų Lietuvoje turi tik 3 soc. tinklai – „Facebook“, „Messenger“ ir „Youtube“, skaičiuojant naudotojus, kurie tinklu naudojosi bent kartą per savaitę. Populiariausiųjų penketuką užbaigia 4-oje vietoje atsidūręs „Instagram“ bei į 5-ąją užkopęs kinų valdomas „Tik Tok“.

„Įdomu tai, jog nors „Facebook“ daugelį metų yra populiariausias tinklas Lietuvoje, 34 proc. žmonių juo naudojasi tik dėl „Messenger“ programėlės. Jei susirašinėti su draugais ir artimaisiais jie patogiai galėtų kitur – „Facebook“ apskritai atsisakytų. Tai turėtų kelti nerimą tinklo kūrėjams“, – pasakoja išmaniųjų įrenginių ekspertas.

Pasak jo, „visai neseniai pristatyta „Messenger“ programėlės versija, leidžianti susirašinėti nenaudojant „Facebook“ programėlės kompiuteryje. Panašu, kad „Facebook“ bei „Messenger“ valdanti JAV bendrovė taip pat įžvelgia panašias pasaulines tendencijas kaip ir tai, ką rodo mūsų Lietuvoje atliktas tyrimas.“

Jaunimo grupėje (16-25 m.) „Facebook“ be „Messenger“ programėlės nenaudotų net kas antras.

Nepasitiki, bet gauna svarbiausias naujienas

Socialiniai tinklai – trečias pagal populiarumą naujienų šaltinis Lietuvoje. Juose naujienas sužino daugiau kaip pusė lietuvių (53 proc.). Paradoksalu, kad nepaisant masinio naudojimo, socialiniais tinklais pasitiki vos 9 proc. apklaustųjų.

„Facebook“ dažniausiai naudojamas svarbiausiems įvykiams sekti – jame pagrindines naujienas sužino net 68 proc. lietuvių. Tuo metu, pavyzdžiui, „Twitter“ ar „LinkedIn“ Lietuvoje vis dar nepopuliarūs – naujienas juose seka vos 1 proc. Visgi kas penktas teigia, kad „LinkedIn“ ateityje norėtų naudoti dažniau – tai rodo galimą soc. tinklo augimą. Tiesa, jo naudotojai čia, greičiausiai, ieško su karjera susijusio turinio, ne naujienų“, – teigia „Bitės Profas“.

Jaunimas (16-25 m.) informaciją sužino iš dar labiau populiarėjančio „Youtube“ – naršydami jame praleidžia daugiau kaip 5 val. per dieną. „YouTube“ išsiskiria pasitikėjimu – čia talpinamas turinys vertinamas kaip patikimiausias informacijos šaltinis, kai ieškoma informacijos apie prekes ir paslaugas.

„YouTube“ yra savotiškas fenomenas. Tą galima aiškinti tuo, jog čia netrūksta vaizdo įrašų, kuriuose žmonės apžvelgia, testuoja įvairias prekes ar paslaugas. Toks turinys ne tik įtraukia, bet ir dažnai leidžia geriau nei oficialiame puslapyje suprasti prekės ypatybes, išvaizdą ir tada nuspręsti, ar verta ją įsigyti“, – sako K. Špiliauskas.

Jei nerimaujate dėl savo privatumo, kaip apriboti, kas matys jūsų įrašus „Facebook“, „Instagram“, „TikTok“ galite rasti čia.

Supranta grėsmes, bet atsisakyti neplanuoja

Net 62 proc. lietuvių įsitikinę, kad dalintis informacija soc. tinkluose – nesaugu, bet nepaisant to net 78 proc. žmonių bent kartą dalinosi turiniu.

Nors įvairias socialinių tinklų bei jų naudojimo grėsmes teigia suprantantys, tačiau atsisakyti soc. tinklų gali būti nelengva – net 1 iš 5 lietuvių jaučiasi nuo jų priklausomas. Labiausiai priklausomais jaučiasi jauniausi asmenys – tai 16-25 m., didmiesčių gyventojai, soc. tinkluose praleidžiantys daugiau kaip 3 valandas per dieną.

„Įprastai priklausomybę soc. tinklams rodo nuolatinis noras juos tikrinti, nerimas, kad kažką praleidžiate, streso jautimas, jei neturite savo išmanaus telefono šalia. Taip pat jei nuolat jaudinatės, kiek „patinka“ paspaudimų surinksite ar prioritetizuojate bendravimą su bičiuliais virtualiai, soc. tinkluose, o ne gyvai. Jei taip jaučiatės – vertėtų susirūpinti ir pirmiausia stengtis bent kiek apriboti naudojimąsi soc. tinklais,“ – pataria išmaniųjų įrenginių ekspertas.

Pasitikrinti, ar esate priklausomas nuo savo išmanaus telefono galite čia.

Nuomonės formuotojų reklamą atpažįsta, bet ji vis vien veikia

Nuomonės formuotojai – neatskiriama soc. tinklų dalis. Net 50 proc. lietuvių seka bent vieną „influencerį“ soc. tinkluose.

„Nors dauguma (76 proc.) mano, kad nuomonės formuotojų įrašuose vyrauja per daug reklamos, bet į jų kuriamą turinį vis tiek įsitraukia. Daugiau kaip pusė (56 proc.) lietuvių yra bent kartą pirkę prekę, kuri buvo reklamuojama soc. tinkluose. Įdomu tai, kad net 8 iš 10 mano, kad atskiria reklaminį „influencerių“ turinį nuo organiško – tai rodo, kad net suprasdami, kad tai reklama, vis tiek perkame“, – pasakoja „Bitės Profas“.

Aktyviau „influencerius“ seka ir paveikiausi reklamai – moterys ir vilniečiai. Net 63 proc. moterų yra bent kartą pirkusios soc. tinkluose reklamuojamą prekę. Regionų gyventojai apsipirkinėja daug rečiau – niekada soc. tinkluose reklamuojamų prekių sąmoningai nepirko net 51 proc. regionų gyventojų.

K. Špiliausko teigimu, „visiems nuomonės formuotojams verta skaidriai deklaruoti reklamos užsakovus. Bent jau mūsų tyrimas atskleidžia, kad reklaminį turinį lietuviai atpažįsta lengvai, bet tai sprendimui pirkti ar nepirkti neturi tokios didelės įtakos.“

Plačiau apie tai, kaip internete apsipirkti saugiau, galite rasti čia.

Tyrimą iniciavo ir duomenis analizavo visko, kas išmanu, ekspertai – BITĖS Profai. Jie kasdien rūpinasi, kad BITĖS Profų namuose internete, tinklalapyje bitesprofai.lt, sužinotumėte visas svarbiausias technologijų naujienas ir patarimus. Norite su BITĖS Profais pasitarti gyvai? Užsukite į jums artimiausią BITĖS saloną, susisiekite telefonu 1501 arba internetu. Nemokamai padedame visų operatorių klientams.

Susiję straipsniai

Atsisiųsti el. knygą

Šį straipsnį parengė išmaniųjų paslaugų ir įrenginių ekspertai – BITĖS Profai. Jie kasdien rūpinasi, kad BITĖS Profų namuose internete, tinklalapyje bitesprofai.lt, sužinotumėte visas svarbiausias technologijų naujienas ir patarimus. Norite su BITĖS Profais pasitarti gyvai? Užsukite į jums artimiausią BITĖS saloną, susisiekite telefonu 1501 arba internetu. Nemokamai padedame visų operatorių klientams.

Dalintis: