Saugos gidas: kaip apsisaugoti nuo telefoninių ir internetinių sukčių?

Kaip teigia K. Špiliauskas, vienas dažniausių sukčiavimo būdu, su kuriuo esame susidūrę daugelis – telefoniniai skambučiai. „Bitės Profas“ pabrėžia, kad patys skambučiai, kai į juos atsiliepiame, niekaip negali pakenkti mums ar mūsų duomenims, bet atsiliepę į tokius skambučius vis tiek turime išlikti budrūs.

„Internete vis kartais pasirodo informacija, kad negalima atsiliepti į skambučius iš tam tikrų numerių, nes atsiliepus į juos bus nuskaityta ir pavogta vartotojo informacija, o pats vartotojas bus „įamžintas kaip nusikaltėlis“ ar panašiai. Dažnai papildomai nurodoma, kad telefono numeriai, iš kurių skambinama, yra iš Baltarusijos, Latvijos, Rusijos ar net Tanzanijos šalių. Tokia informacija – melaginga ir į ją nereikėtų kreipti dėmesio. Vien atsiliepus į telefono skambutį – visiškai nesvarbu, iš kurios šalies skambinama – niekaip nesuteiks kenkėjams prieigos prie jūsų duomenų ir tikrai nepakenks jums. Kita vertus, saugotis reikėtų to, kas vyksta telefoninių pokalbių metu. Dažnai skambinantieji žaidžia emocijomis, ragina skubiai atlikti kokį nors veiksmą – padėti avarijoje pinigais ir pan. Šiuo metu, kai visi laiką leidžiame namuose, gali pasitaikyti atvejų, kai sukčiai siūlys greitai ir pigiai įsigyti daug apsauginių kaukių, dezinfekcinio skysčio, bet prašys pirmiau pervesti pinigus. Taigi, atsiliepę į bet kokius skambučius – jūs saugūs, bet turite išlikti budrūs paties pokalbio metu ir, atpažinę sukčiavimą, nesileisti į kalbas. Ypatingai – niekada nesidalinkite jokia asmenine informacija“, – nurodo „Bitės Profas.

Pasak K. Špiliausko, periodiškai atsinaujina ir dar vienas su telefoniniais skambučiais susijęs sukčiavimo būdas – skambučiai iš Tanzanijos ar kitų tolimų šalių. Tokie skambučiai būna labai trumpi ir į juos nespėjame atsiliepti, bet toks ir yra tikslas: nespėjus atsiliepti, perskambinti šiais numeriais. Kai perskambiname, už šį skambutį turėsime sumokėti kaip už skambutį į padidinto tarifo numerį. Šie skambučiai kartojasi metai iš metų, juos operatoriai visuomet stengiasi laiku atpažinti ir blokuoti, bet sukčiai tai daro vis iš kitų numerių, todėl dėl jų taip pat reikėtų išlikti budriems.

Kaip atpažinti netikras loterijas, kurias neva organizuoja gerai žinomos įmonės?

Kitas dažnai pasitaikantis sukčiavimo atvejis, kaip išskiria K. Špiliauskas, kai sukčiai gerai žinomus prekės ženklus pasitelkia ragindami vartotojus sumokėti už loterijoje neva laimėtus prizus ar dovanų siuntimą.

„Pagrindinė priežastis, kodėl sukčiai renkasi netikrų loterijų sukčiavimo būda yra ta, kad vartotojai lengvai apsigauna, kai pamato Lietuvoje žinomų prekės ženklų logotipus ar atributiką. Tokiu būdu bandoma pelnyti greitą žmonių pasitikėjimą ir išvilioti jų pinigus ar asmeninius duomenis. Kartais sukčių paruoštos interneto svetainės, SMS pranešimai yra tikrai labai įtikinami ir daug kuo primena žinomų įmonių komunikaciją. Tad kaip išvengti tokių sukčių spąstų ir neapsigauti? Dažniausiai padės viena taisyklė – nesvarbu, kokia įmonė su jumis bebandytų susisiekti, jos atstovai tikrai neturėtų prašytų jūsų sumokėti pinigų ar atskleisti savo duomenų. Ypatingai, už dalyvavimą loterijose, todėl dėl visų tokių ar panašių konkursų geriausia yra kreiptis oficialiais įmonių kontaktais, kurių vardu neva rengiami konkursai ir pranešti apie juos“, – nurodo „Bitės Profas.

Kaip atpažinti kenkėjiškus el. laiškus?

K. Špiliauskas pastebi, kad vienas lengviausių būdų sukčiams veikti – elektroniniai laiškai, todėl jų šiuo laikotarpiu galime pastebėti itin daug. Siaučiant virusui, daug laiškų siunčiami įvairiai panaudojant terminus „COVID-19“ arba „Coronavirus“ (liet. koronavirusas).

„Naudodamiesi susidariusia situaciją, sukčiai ir vėl masiškai siunčia elektroninius laiškus su įtartinomis nuorodomis, tik šį kartą vėl žaidžiama emocijomis. Tokių laiškų pavadinimai pastaruoju metu gali atrodyti labai aktualūs ir skatinantys atsidaryti juos ar spausti nuorodas. Pavyzdžiui, pavadinimai gali skelbti, kad išrastas vaistas nuo viruso, skelbiama akcija ar raginama pigiai įsigyti dezinfekcinio skysčio bei apsauginių kaukių. Pačiuose laiškuose galite pamatyti raginimą įsigyti minimas apsaugines prekes, bet turėsite suteikti daug asmeninės informacijos, ko jokiais būdais nereikėtų daryti. Laimei, tokie laiškai yra nesunkiai atpažįstami kaip apgaulingi: juose galima pastebėti gramatinių klaidų, nelogiškų sakinių, o svarbiausias dalykas, kurį reikia patikrinti – el. pašto adresas. Didžiausia tikimybė, kad jis bus keistas ir kels įtarimų, todėl tokį laišką iš karto ištrinkite. Dažnai tokie laiškai būtinai nukreipia spausti ant keistos nuorodos ar kažką atsisiųsti – tai taip pat ženklas, kad šis laiškas yra siųstas kenkėjų“, – teigia „Bitės Profas“.

Ekspertas pastebi, kad net jei ir negausite tokių laiškų, šiuo metu naršant internete galima pamatyti panašaus turinio reklamas: „Jose gali būti reklamuojami, pavyzdžiui, vaistai nuo koronaviruso, o tiems, kas paspaus ant nuorodos, žadama galimybė įsigyti pirmiems. Tokias reklamas raginame ignoruoti, o ant jų paspaudus – nevesti savo asmeninių duomenų. Paspaudus ant tokių reklamų papratai prašoma atskleisti itin jautrią asmeninę informaciją – nuo asmens kodo iki banko prisijungimų. Jokiomis aplinkybėmis to nedarykite“.