Tyrimas: beveik 70 proc. Lietuvos gyventojų nepakankamai rūpinasi savo saugumu internete
Lietuvoje turime įdomų paradoksą – net devyni iš dešimties šalies gyventojų sako, jog jiems labai svarbus jų asmeninių duomenų saugumas išmaniuosiuose įrenginiuose. Tačiau realiai tik kas trečias mobiliojo interneto naršytojas pakankamai rūpinasi savo duomenų saugumu, rodo gyventojų nuomonės tyrimas.
„Turime gana pavojingą situaciją. Išmanieji įrenginiai šiandien saugo pratiškai visą mūsų svarbią asmeninę informaciją. Kenkėjišką programinę įrangą kuriantys programišiai visame pasaulyje į ją taikosi. Be to, šiais laikais piktavaliai išmanius įrenginius, jų savininkams net apie tai nežinant, gali išnaudoti ir atakoms prieš svarbias valstybines IT sistemas. Net septyni iš dešimties Lietuvos gyventojų yra pilkojoje saugumo zonoje – daliai jų šis klausimas rūpi, bet ne pakankamai, o dar gana didelis mūsų skaičius nieko dėl savo duomenų saugumo nedaro“, – sako Arūnas Mickevičius, „Bitė Lietuvos“ rinkodaros vadovas.
Kaip parodė reprezentatyvi Lietuvos gyventojų, naudojančių išmaniuosius telefonus, apklausa , devyniems iš dešimties respondentų yra svarbus jų išmaniuosiuose įrenginiuose kaupiamų asmeninių duomenų saugumas. Tačiau pradėjus naršyti mobiliajame internete situacija pasikeičia: beveik 70 proc. apklaustųjų į saugumo klausimą žvelgia pro pirštus.
„Pilkojoje saugumo zonoje esančius galime išskirti į dvi dalis. Beveik pusė Lietuvos gyventojų pasikliauna savimi, nesilanko įtartinuose puslapiuose ir laikosi kitų panašių bazinių saugumo taisyklių. Tai geriau nei nieko, tačiau programišiams sparčiai tobulėjant pasikliauti tik savo jėgomis ir nenaudoti papildomų saugumo priemonių yra tas pats, kaip padėti dokumentus į seifą, uždaryti jo duris, bet jų neužrakinti, o patį seifą pastatyti pavojingoje miesto dalyje“, – sako A. Mickevičius.
Pasak jo, kur kas labiau neramina antroji pilkosios zonos grupė – penktadalis šalies gyventojų, kurie naršydami nemato poreikio pasirūpinti savo duomenų saugumu: „Iš pirmo žvilgsnio tai gal ir ne itin didelis skaičius, tačiau šiuo atveju penktadalis atspindi beveik 260 tūkst. Lietuvos gyventojų nuomonę. Įsivaizduokite situaciją, kad visi tokio dydžio miesto gyventojai laiko atrakintas visų savo namų duris ir tuo pačiu teigia, jog jiems labai svarbus jų namų saugumas. Nelabai realu, tačiau tokią pačią padėtį turime virtualiame pasaulyje.“
Tyrimas parodė, kad vos trečdalis savo išmaniuosiuose įrenginiuose naudoja saugumo sprendimus.
„Tokį paradoksą galima paaiškinti tuo, kad dalis vartotojų mobiliojo telefono kibernetines grėsmes laiko mažiau pavojingomis nei stacionarių kompiuterių. Tai nėra tiesa ir jos ne ką mažesnės, tačiau visų grėsmių, kaip rodo apklausa, lietuviai taip pat nežino. Dėl šios priežasties jau kurį laiką klientams siūlome išmanią interneto apsaugos paslaugą, kuri be jokių papildomų vartotojų pastangų jį saugo nuo grėsmių, naršant internete“, – paaiškina A. Mickevičius.
Pasak jo, vien per mėnesį vidutiniškai „Bitės“ interneto apsaugos sprendimas vartotojus apsaugo nuo daugiau nei 10 mln. virusų, pavojingų svetainių ar kitų kenkėjų. Papildomų programėlių ar specialių nustatymų nereikalaujantis sprendimas, pastebėjęs, jog vartotojas bando siųsti užkrėstą failą ar apsilankyti pavojingoje svetainėje, apie tai įspėja ir leidžia pasirinkti ką daryti toliau: tęsti veiksmą ar ne.
Apklausos duomenimis, tik mažiau nei pusė respondentų teigia žinantys visas galimas virusų žalas išmaniajam telefonui. Tarp geriausiai žinomų grėsmių lietuviai įvardino telefone esančių duomenų ištrynimą (40 proc.), nepataisomą išmaniojo sugadinimą (31 proc.), įrenginio sulėtėjimą (22 proc.) ir banko duomenų pasisavinimą (20 proc.). Tačiau kur kas mažesnė apklaustųjų dalis žino, kad pasinaudoję spragomis ir vartotojų aplaidumo programišiai gali rasti būdų filmuoti ir klausytis, ką veikia žmogus (15 proc.), perduoti savininko buvimo vietą įsilaužėliams (15 proc.) ar pavogti jo tapatybę (14 proc.).
Per pastaruosius metus nuo virusų nukentėjo dešimtadalis apklaustųjų. Pasaulinės tendencijos rodo, kad kibernetinių atakų tik daugės. Kibernetinių tyrimų bendrovė „Cybersecurity Ventures“ prognozuoja, kad nuo 2021 m. kenkėjiškos atakos kasmet pridarys žalos už 5 mlrd. eurų.
