Mokslininkės paneigė mitus apie laimę: dauguma daro didžiulę klaidą

Ar tikrai „ne piniguose laimė“? Nors ją atrandame įvairiausiuose dalykuose, dažniausiai laimė tampa didžiausia gyvenimo siekiamybe. Deja, apie ją vis dar sklando daugybė nepagrįstų mitų. Mokslininkės įspėja, kad tikint klaidingais įsitikinimais, galima pražiopsoti tikrąją laimę, kuri buvo panosėje.

„Žmonės dažnai galvoja, kad, kai turėsiu viską, ko trokštu, būsiu pats laimingiausias. O gal laimė ir yra neturėti visko, ko nori, kai dar yra ko norėti, siekti ir apie ką svajoti?“, – pranešime žiniasklaidai sako dr. Viktorija Starkauskienė, Laimės ekonomikos ambasadorė, Vytauto Didžiojo universiteto Bendruomenės gerovės koordinatorė.

Svajonės ir tikslai – raktas į laimę

Vienas gajausių mitų, kuriuo dar vis tikima šiuolaikinėje visuomenėje – laimė yra turėti viską. Vis tik, anot V. Starkauskienės, dažniausiai žmogus jaučiasi laimingas ne pasiekęs tikslą, o jo siekdamas.

„Dažnai girdime žmones sakančius: „kai gausiu aukštesnes pareigas, didesnį darbo užmokestį, laisvesnį darbo grafiką, daugiau papildomų naudų ir t.t. jausiuosi laimingas“. Visgi, gavus visa tai, žmogus pasijaučia laimingas, gal net tiksliau – sėkmingas tik labai trumpai. Nes laimė – tai kelionė, procesas ir didžiausia laimė ištinka kelyje į tikslą, o ne pasiekus jį“, – sako V. Starkauskienė.

Siekiant būti laimingam, pasak ekspertės, reikėtų neskubėti lygintis su kitais, kadangi tokiu atveju greitai galima patirti nusivylimą ir jaustis nepakankamam. Itin svarbu nesidairyti į aplinkinių pasiekimus, o fokusuotis tik į asmeninį progresą.

Dėkingumas – laimingo žmogaus požymis

Dėkingumas – vienas geriausių įrankių laimės akimirkai pagauti ir mitams sugriauti. Tam pritaria ir dr. Kerry Howells, apdovanojimų pelniusi australų mokslininkė, knygos „Untangling You: How can I be grateful when I feel so resentful?“ autorė. Ji pasakoja, kad gebėjimas išreikšti padėką – nesvarbu sau ar kitiems žmonėms, tiesiogiai prisideda prie laimės pojūčio.

„Dėkingumas iš esmės yra socialinė emocija, bruožas, kuris mus sieja su kitais. Jis padeda pripažinti, ką gauname iš kitų, ir skatina mus grąžinti tai tiesiogiai asmeniui arba kitais ne abipusiais būdais. Daugelis mano tyrimo dalyvių teigė, kad išreikšdami dėkingumą jaučiasi ramesni. Manau, kad taip yra todėl, kad jaučiame neužbaigtumą, kai nepareiškėme dėkingumo ten, kur jis priklauso“, – specialiame Lietuvai skirtame interviu pasakoja K. Howells.

Dėkingumo praktiką, anot mokslininkės, reikėtų taikyti kasdien. Jei kiekvieną rytą įdėję šiek tiek pastangų galvosite apie dalykus, už kuriuos esate dėkingi, net jei šie ir būtų labai maži, tai stipriai prisidės prie jūsų geresnės emocinės savijautos.

„Tikiu, kad dėkingumas apsaugo mus nuo būsenų, kurios atima laimę, pavyzdžiui, pasipiktinimo ar pavydo. Jei rytą pradedame sąmoningai praktikuodami dėkingumą, tai užduoda toną visai dienai, nes pripažįstame gamtos dovanas, net jei kartais jos ir gali atrodyti mažos“, – patarimais dalijasi K. Howells.

Dėkingumo praktikos darbe

Dr. K. Howells tikina, kad dėkoti reikia kiek įmanoma dažniau. Jei, pavyzdžiui, darbo vietoje, dėkingumas išreiškiamas nuoširdžiai ir prasmingai, mokslininkės teigimu, darbuotojai jaučiasi pripažinti, naudingi, priklausantys bendruomenei.

Siekiant pagerinti darbuotojų ir klientų emocinę savijautą, dėkingumo praktikas taiko ir kai kurios Lietuvos įmonės. Pavyzdžiui, skaitmeninių paslaugų bendrovė „Bitė Lietuva“ kelis mėnesius rengė iniciatyvą „Laimingi, nes dėkingi“, kurios metu skatino klientus dažniau tarti „ačiū“.

„Laimingi, nes dėkingi“ iniciatyva gimė iš noro paskatinti dėkingumą ne tik pas mus, bet ir visoje Lietuvoje. Iniciatyvos metu skatiname gyventojus padėkoti juos aptarnavusiam „Bitės“ personalui, taip kurdami geras emocijas tarp darbuotojų ir klientų. Ši praktika paremta net keliais moksliniais tyrimais, teigiančiais, kad dėkojant žmogaus organizme išsiskiria laimės hormonai. Per kelis mėnesius sulaukėme tūkstančių padėkų ir taip paskatinome darbuotojus ir klientus dėkoti bei jaustis laimingesniems“, – aiškina Eglė Staniulionė, „Bitės“ žmonių ambasados vadovė.

Jai antrina ir V. Starkauskienė, pasak kurios dėkingumo praktikos organizacijoje padeda darbuotojams jaustis labiau vertinamiems, skatina vidinę motyvaciją, didina savirealizaciją ir laimės jausmą: „Dėkingumo išraiškos verčia darbuotojus jaustis socialiai vertinamiems ir tikėti, kad jų veiksmai yra svarbūs bei darantys įtaką kitų gyvenimui, o tai skatina juos būti paslaugiais, bendradarbiauti ir stengtis organizacijos bei aplinkinių labui.“