Kas yra AI?
Taip lengviau: greitasis skaitymas
- DI – daugelyje sričių pritaikoma technologija, galinti apdoroti informaciją ir iš jos pateikti rezultatą.
- „ChatGPT“ – programa, kuri naudodama dirbtinį intelektą gali kurti tekstą ir palaikyti pokalbį.
- Dirbtinis intelektas gali rasti optimaliausią procesą, įgarsinti tekstą, o šiuolaikiniuose telefonuose automatiškai atpažinti tekstą ar objektą nuotraukoje.
- Vis dėlto ši technologija turi trūkumų.
„Dirbtinis intelektas gali būti naudojamas daugelyje sričių. Viena iš jų – tekstų kūrimas. Tai įrodo, pavyzdžiui, programa „ChatGPT“. Jai pateikiau klausimą, kas yra DI. Šiek tiek žemiau išvysite dirbtinio intelekto susirašinėjimo boto atsakymą, kurį jis, beje, pateikė lietuvių kalba“, – sako išmaniųjų įrenginių ekspertas, „Bitės Profas“ Martynas Vrubliauskas.
Ar mūsų asmeniniai įrenginiai naudoja DI?
Šiuolaikiniai telefonai pasitelkia dirbtinį intelektą ir tai aiškiai nurodo įrenginių reklamose ar jų programose. Pavyzdžiui, „Samsung“ išmanieji su ONE UI 5.1 ar „Apple“ įrenginiai su „iOS 16“ vartotojo sąsaja dėl dirbtinio intelekto automatiškai atpažįsta tekstus nuotraukose.
„Naudotojui spustelėjus ant fotografijoje užfiksuoto teksto, šie telefonai jį pažymės taip, lyg tekstas būtų įvestas ranka. Dėl to tekstą bus galima lengvai nukopijuoti. Beje, ši funkcija veikia be interneto ryšio“, – sako išmaniųjų įrenginių ekspertas.
„Bitės Profas“ pristato dar vieną prieš tai minėtų telefonų funkciją – nuotraukų objektų automatinį atpažinimą, kuriam taip pat naudojamas dirbtinis intelektas. Palaikę pirštą ant objekto fotografijoje, pavyzdžiui, puodelio, pastebėsite, kad išmanusis jį automatiškai gražiai iškirpo. Tokiu puodelio vaizdu galima lengvai pasidalinti naudojant įvairias platformas, pavyzdžiui, susirašinėjimo programą „Facebook Messenger“.
Kur dar gali būti naudojamas DI?
Dirbtinis intelektas gali būti taikomas įvairiose srityse, nes jam tereikia sugalvoti užduotį ir pagal ją suprogramuoti veikimo principą. Pirmas pavyzdys – programa, apskaičiuojanti geriausią automobilio greitį ir lenktynių trasos trajektoriją.
„Įprastai profesionalūs lenktynininkai trasoje stengiasi kuo greičiau apvažiuoti ratą. Jei DI pateiktume informaciją tiek apie trasą, pavyzdžiui, jos dangą ir posūkius, tiek apie automobilį, pavyzdžiui, jo galingumą bei padangų sukibimo su kelio danga rodmenis, tada programa galėtų virtualiai simuliuoti itin daug važiavimų. Iš jų DI galėtų rasti tiek geriausią automobilio greitį, kuriuo reikia įvažiuoti į posūkį, tiek geriausią posūkio trajektoriją, kurie leistų greičiausiai apvažiuoti ratą“, – pasakoja M. Vrubliauskas.
Išmaniųjų įrenginių ekspertas priduria, kad realiomis sąlygomis atliekant tokį eksperimentą DI reikia pateikti itin daug informacijos. Nors bandymai vyksta, tačiau jie itin reti ir atliekami neviešai. Vis dėlto dirbtiniam intelektui galima pateikti informaciją apie tam tikrus lenktynių žaidimus, kad jis rastų geriausią būdą, kaip galima greičiausiai įveikti trasą.
„Kitas pavyzdys – programa, randanti optimaliausią procesą. Įsivaizduokite sudėtingą labirintą, kuris turi tik 1 įėjimą ir 1 išėjimą. DI pateikus užduotį, rasti trumpiausią kelią nuo įėjimo iki išėjimo, programa automatiškai pradės keliauti. Atsidūrus aklavietėje programa pradės veikti nuo pradžių. DI, suradęs optimaliausią kelią, jį pateiks naudotojui. Tiesa, proceso laikas priklauso nuo įrenginio, kuriame veikia programa, užduoties ir pateiktų instrukcijų“, – pastebi „Bitės Profas“.
Trečias M. Vrubliausko dirbtinio intelekto taikymo pavyzdys – informaciją įgarsinanti programa „FakeYou“. Joje anglų kalba įvedus tekstą ir pasirinkus garsenybę ar net animacinio filmo herojų, pavyzdžiui, „Naruto“, dirbtinis intelektas naudodamas jo balsą įgarsins pateiktą informaciją.
Kokie DI technologijos trūkumai?
Dirbtinio intelekto technologija nėra tobula. Jos kokybė priklauso nuo programų kūrėjų. Be to, kuo DI gaus daugiau informacijos ir išsamesnę užduotį, tuo jis veiks geriau.
„Grįžtant prie lenktynių trasos ir automobilio atvejo, jam gali kilti problemų dėl per mažai ar netiksliai pateiktos informacijos. Pavyzdžiui, neteisingai nurodytos kelio dangos drėgmės. Teoriškai tokioje trasoje paleidę dirbtinio intelekto valdomą mašiną, ji galimai padarytų avariją“, – sako išmaniųjų įrenginių ekspertas.
Jis priduria, kad teksto įgarsinimo pavyzdyje rizika kyla dėl piktavalių, bandančių apsimesti kitais žmonėmis. Kol kas tai aktualu tik garsenybėms, tačiau tobulėjant DI tikėtina, kad atsiras programų, kuriuos gavusios informacijos apie mūsų balsus, juos taip pat galės atkartoti.