Interneto ir tinklo terminai. Ką jie reiškia?

Šie skaičiai reiškia „Wi-Fi“ tinklų dažnių juostas. 2,4 Ghz tinklas naudojamas seniai ir yra palaikomas praktiškai visų įrenginių. Pavyzdžiui, tokie namų įrenginiai, kaip išmanūs jungikliai ar išmanios lemputės, dažnu atveju gali prisijungti tik prie 2,4 Ghz tinklų, todėl šis vis dar yra labai populiarus. Tiesa, 2,4 GHz tinklas gali neišnaudoti pilno 5G mobilaus ryšio suteikiamo greičio, tačiau jis yra skvarbesnis, todėl toks tinklas gali padengti daugiau ploto namuose.

„Tuo tarpu 5 Ghz tinklai gali suteikti sklandesnį ir greitesnį internetą, tačiau nėra toks skvarbus, tad keliaudamas per sienas gali prarasti daugiau greičio. Visgi, tokie tinklai turi labai gerą aprėptį ir dabar yra labai dažnai naudojami namuose. Beje, daugelis modernių maršrutizatorių sukuria tiek 2,4 Ghz, tiek 5 Ghz tinklus su vienodu pavadinimu ir taip leidžia besijungiančiam įrenginiui pačiam pasirinkti geriausiai veikiantį tinklą“, – sako „Bitės Profas“.

Taip pat yra maršrutizatorių, palaikančių 6 Ghz dažnių juostą. Tokia dažnių juosta gali suteikti dar greitesnį internetą, tačiau turi labai mažą skvarbumą. Priklausomai nuo konstrukcijos, net viena namo siena gali taip susilpninti 6 Ghz ryšį, kad kitas įrenginys jo tiesiog neras.

Tinklų skirtumai trumpai:

• 2,4 Ghz tinklas yra lėtesnis, bet sklinda toliau.
• 5 Ghz tinklas yra greitesnis, bet ne taip toli sklinda.
• 6 Ghz tinklas gali suteikti patį didžiausią interneto greitį ir mažiausią delsą, tačiau net viena siena gali sustabdyti tokio tinklo veikimą.

Taip vadinamas „Wi-Fi“ tinklas, kurį sudaro keli maršrutizatoriai, sujungti laidiniu arba belaidžiu būdu. Įprastai dideliame būste vieno maršrutizatoriaus nepakanka, nes tolimesniuose kambariuose gali būti silpnas „Wi-Fi“ ryšys. Būtent tokią problemą išsprendžia „Mesh“ sistema.

„Keli maršrutizatoriai sukuria vieną didelį „Wi-Fi“ tinklą, o prisijungiantys įrenginiai yra automatiškai perjungiami į vieno ar kito maršrutizatoriau skleidžiamą tinklą pagal signalo stiprumą. Taip galiausiai vartotojas gauna sklandžiai ir greitai veikiantį internetą visuose būsto kambariuose“, – paaiškina A. Archangelskis.

„Wi-Fi 6“ arba „Wi-Fi 7“. Kuo skiriasi šie skaičiai?

Įprastai tai reiškia „Wi-Fi“ tinklo standarto versiją – kuo didesnis šis skaičius, tuo geresnį interneto ryšį gali skleisti maršrutizatorius. Tai yra ne tik didesnis maksimalus greitis, bet ir geresnis interneto stabilumas bei mažesnė delsa. Visgi, pavyzdžiui, norint išnaudoti visą „Wi-Fi 6“ maršrutizatoriaus potencialą, reikia ir įrenginio, palaikančio „Wi-Fi 6“. Jei besijungiantis įrenginys nepalaiko „Wi-Fi 6“, o maršrutizatorius palaiko, tuomet šie įrenginiai tiesiog komunikuos senesniu standartu – šiuo atveju, „Wi-Fi 5“.

Gali būti naudinga:

• Kas yra „Wi-Fi 7“ ir kaip patikrinti, kokio belaidžio interneto tinklo standartą palaiko jūsų įrenginys?
• Kas yra „Wi-Fi“?

MB/s, Mb/s ir Mbps. Ar yra skirtumas?

Taip, skirtumas yra. Šie žymėjimai turi skirtingas reikšmes – didžioji B raidė reiškia baitus, o mažoji b – bitus. Pavyzdžiui, failų dydį įprastai matuojame baitais (B) – megabaitais ar gigabaitais, o interneto greitį matuojame bitais (b) – megabitais bei gigabitais. Ir būtent interneto greitis leidžia apskaičiuoti, kaip greitai galėsite atsisiųsti ar išsiųsti norimą failą.

„Vieną baitą (B) sudaro aštuoni bitai (b). Tai reiškia, kad jei turite 100 Mbps arba 100 Mb/s interneto greitį, tuomet išvertus į kitą matavimą turite 12,5 MB/s interneto greitį. Atitinkamai tai reiškia, kad minėtu 100 Mb/s greičiu siunčiantis 100 MB dydžio failą užtruksite apie 8 sekundes“, – sako „Bitės Profas“.

Trumpai:

MB/s – Megabaitai per sekundę.

Mb/s arba Mbps – Megabitai per sekundę.

Kas yra interneto delsa (angl. „ping“)?

Matuodami interneto greitį su speedtest.net ar kitu įrankiu matysite ne tik megabitus per sekundę, bet ir interneto delsą, kuri paprastai matuojama milisekundėmis. Šis rodiklis parodo, per kiek laiko nedidelis duomenų kiekis nukeliauja iš jūsų įrenginio į serverį ir grįžta atgal. Paprastai šis rodiklis aktualus mėgstantiems žaidimus, tačiau mažesnė interneto delsa suteikia malonesnį naudojimąsi internetu visiems.

„Sklandų ir greitą internetą sudaro didelis greitis ir maža delsa. Jei greitis per mažas, pavyzdžiui, siekia vos 5 Mbps, tuomet įvairus turinys bus įkeliamas lėčiau, vaizdo įrašai gali sustoti ir pradėti „krautis“ viduryje žiūrėjimo. Na, o jei turite per didelę interneto delsą, tuomet po kiekvieno spustelėjimo tinklapyje reikės laukti papildomai, iki kol pasileis norimas puslapis“, – sako A. Archangelskis.

Žemiau pateikiame lentelę su interneto delsos rodikliais:

Laiko delsos intervalas	Aprašymas
1 – 30 ms	Itin maža delsa. Patogu žaisti žaidimus ir reaguoti į priešininkų veiksmus.
30 – 70 ms	Standartinė delsa. Netrukdo nei žaisti žaidimus, nei žiūrėti turinį sklandžiai.
70 – 150 ms	Kiek ilgesnė nei standartinė delsa. Žaidžiant žaidimus gali būti juntamas atsilikimas. Turinio žiūrėjimas bus sklandus.
150 – 300 ms	Dar didesnė delsa. Žaidžiant žaidimus turėsite papildomą apsunkinimą. Naršant internete gali tekti papildomai laukti, kol atsidarys norimas turinys.
Daugiau nei 300 ms	Didelė interneto delsa. Žaisti žaidimus internete su kitais žmonėmis bus prasta patirtis. Naršant internete ar jungiant vaizdo įrašus teks papildomai laukti.

Ką reiškia „AX3000“ ir panašūs užrašai?

Tokie užrašai nurodo maršrutizatoriaus „Wi-Fi“ standartą bei bendrą tinklo pralaidumą. Štai „ZTE T3000“ modelyje yra užrašas „AX3000“. Tai reiškia, kad jis palaiko „Wi-Fi 6“ standartą bei turi iki 3000 Mbps (megabitų) tinklo pralaidumą per abi jo palaikomas „Wi-Fi“ dažnių juostas (5 Ghz ir 2,4 Ghz).

Senesni maršrutizatoriai gali turėti „N“ raidę prieš skaičius, pavyzdžiui, „N600“. Tai reiškia jau gana seną „Wi-Fi 4“ standartą. Tuo tarpu „AC“ raidės reiškia „Wi-Fi 5“ ir „BE“ reiškia „Wi-Fi 7“.